- išgaišti
- išgai̇̃šti vksm. Nebėrà tarakõnų, išgai̇̃šo.
.
.
išgaišti — išgaĩšti intr. 1. laiką praleisti, prabūti kur: Visą dieną išgaišaũ mieste Ėr. Perdien nieko nepadirbau, išgaišaũ tik Ds. Čia (stotyje) pusvalandį išgaĩšom Vžns. 2. išnykti, prapulti, pradingti: Ūkių šeimininkai per karą išgaišo P.Cvir. Tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaišimas — išgaišìmas sm. (2) 1. → išgaišti 2: Karpų išgaišìmas nuo rankos Ėr. 2. → išgaišti 4: Gyvulio išgaišimas rš. 3. → išgaišti 5: Neregėtas tos mergaitės išgaišimas Lnkv. 4. → išgaišti 6: Davė liekarstos dėl išgaišimo … Dictionary of the Lithuanian Language
atgaišti — atgaĩšti intr. 1. žr. išgaišti 2: Lubinai šiemet par visus atgaĩšo Grv. 2. žr. išgaišti 4: Vienas [baroniukas] atgaĩšo OG341. Šiemet daug [žąsų] atgaĩšo OG95. gaišti; apgaišti; atgaišti; įgaišti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagaišti — pagaĩšti intr. 1. užtrukti: Kad pagaĩšo to[je] vieto[je], tai nebe[a]teis Rm. 2. žr. išgaišti 2: Šaltis pagaišo, ir pasidarė kiek šilčiau rš. 3. žr. išgaišti 4: Pagaišo gyvolis J. Šernas pagaišo su vaikais savo Tat. Ar pristokot ko, ar kas tarp … Dictionary of the Lithuanian Language
išgaištis — 1 išgaištìs sf. (3b); Sut nuostolis, žala; nemalonumas: Veikalai, ižg kurių naudos tikėjomės ..., vieton naudos nugrynimą ir ižgaištį atneša DP620. Man šitas bernas tikra išgaištìs: darbo tingi dirbt, o valgyt pagali Slk … Dictionary of the Lithuanian Language
suteškėti — suteškėti, sùteška, ėjo intr. NdŽ, KŽ 1. N, K, NdŽ ištikšti: Krisdami sùteška lietaus lašai DŽ1. Stambūs lietaus lašai suūžė suteškėjo lapuose rš. 2. Q78, BzF188, NdŽ, Šn, Klvr, Kbr prk. išlėkti, išlakstyti, pabirti į visas puses (ppr. sudužus … Dictionary of the Lithuanian Language
apgaišti — apgaĩšti intr. 1. apnykti, apvargti: Apgaišęs kačiukas rš. 2. apalpti, apsvaigti: Kožnas, šūvį tą girdėdams, taip nusigando, kad apgaišę tuo keli po suolu nupuolė K.Donel. Paliko mergaitę vieną, ir radau apgaĩšusią nuo riksmo Gs. Jis apgaĩšo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apnykti — 1 apnỹkti intr. 1. kiek išgaišti, prapulti, nustoti buvus: Apnỹko diduma blusų, musių, t. y. išnyko J. Par tais šaltas žiemas ir stirnos apnyko Ėr. Apnyksta šilai išdeginus, bet ilgainiuo vėl atsigauna Šts. Tarmėse daiktavardžių (i)u kamienas… … Dictionary of the Lithuanian Language
gaišti — gaĩšti, gaĩšta, gaĩšo 1. intr., tr. laiką veltui leisti, trukti: Reikės negaištant išsiuntinėti kviesliai rš. Jis negaišdavo veltui nė valandėlės rš. Ką tu taip ilgai gaištì? K. Trunku ilgai, gaištu SD7. Jis tik gaišta laiką, daugiau nieko… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdvėsti — 2 išdvė̃sti intr. 1. išeiti smarkumui, stiprumui, išsivadėti: Alus visai išdvė̃sęs Paį. 2. išgaišti, išstipti: Į rudenį musios greit išdvė̃sta Rdm. dvėsti; apdvėsti; išdvėsti; nudvėsti; padvėsti; sudvėsti … Dictionary of the Lithuanian Language